Apie augintinius

Vakar vėlai vėlai vakare iš tolimų Vilniaus rajonų pas mus į namus labai nedrąsiai atvažiavo naujas šeimos narys – Škotų nulėpausių veislės katytė. Vardo kol kas neturi, pagal vadą vardas turėtų prasidėti ‘P’ raide. Kam kyla kokių įdėjų?

Knygų mugė ‘10

Nepraleidau ir aš šiandien progos apsilankyti vienų išgirtoje kitų išpeiktoje Vilniaus knygų mugėje 2010, rezultatas:

Geriausia šio rinkinuko dalis yra tai jog brangiausia knyga – 19 lt (Pažymėtoji), toliau mano labai mėgiamos asmenybės (J. Clarksono) knyga – 15 lt. N.Roberts – Dieviškas blogis (15) visos kitos po 5 lt.

P.S Už A.Čekuolio knyga sumokėjau 23 lt, tačiau gavau asmeninius autoriaus palinkėjimus ir autografą.

Knygų mugėje lankausi jau ketvertus metus iš eilės ir ką galiu pasakyti – ji nei gerėja jei prastėja. Ji tiesiog yra, ir yra labai reikalinga. Šiemet tik šiek tiek liūdino prastas parodos laikas – visi penktadienį į mugę suskubo po darbų ir teko valandėle sukti ratus po “Litexpo” aikštelės užkaborius kol galų gale automobilį palikau netoliese esančioje degalinėje ir atvykau pėščiomis. Čia laukė kita staigmena – kilometrinė eilė prie kasų, tačiau dėl to buvau perspėtas ir bilietą įsigijau internetu.

Muge kaip ir visuomet teks nusivilti kompiuterinės literatūros mylėtojams. Be “Smaltijos” leidyklos (kuri tas pačias senienas atveža jau kelintus metus) daugiau nieko nerasite. Turbūt mirčiau iš laimės jei rasčiau kitais metais Microsoft Press kolekciją.

Vienaip ar kitaip mugė išlaiko savo dvasią ir kiekvienas spausdinto žodžio mylėtojas neturėtų praleisti progos apsilankyti joje ir šiemet.

Fotografuojam mažuosius augintinius

Daugelis iš mūsų nori turėti gražių savo augintinio prisiminimų. Deja dažnai po nuotraukų peržiūros jie ir lieka prisiminimais. Pamėginsiu pateikti keletą pavyzdžių iš asmenininės patirties fotografuojant graužikus.

Reikia nepamiršti, kad mažas gyvūnas labai nejaukiai jausis naujoje aplinkoje ir visais būdais bandys ištrūkti. Privalu judėti greitai – čia be veidrodinio fotoaparato išsiversti bus sunku. Jei yra galimybė, teks naudoti pakankamai trumpus išlaikymus – nuo 1/100 s. Ir plačiai atvertą diafragmą. Ši suteiks nuotraukai “bokeh” efektą ir atrodys profesionaliau.

Geriau pasirinkti neutralias spalvas fonui, tam nereikia didelių įrengimų, pilnai pakanka didelio popieriaus lapo ir lempos, kuri atspindėtų šviesą. Idealiu atveju – išorinės blykstės.

Ieškokite netikėtų formų. Tegul jūsų gyvūnas ir jį supantys daiktai sudaro formas kurios dažnai nėra įprastos. Kadro išbaigtumo efektą suteiks negriežtos, įvedančios arba išvedančios iš jo linijos.

Pabrėžkite gyvūno kūno dalį, kuri yra išraiškingiausia arba yra šios rūšies ypatybė. Jei galima suderinkite ar suliekite ją su aplinka. Tai suteiks nuotraukai kompozicinio pranašumo.

Smagu yra derinti spalvas ir kurti kontrastus tarp pašalinių daiktų ir gyvūno kailio. Nebūtina žaisti vien su spalva, puikiai tinka ir faktūra ar forma. Pvz.: minkštas kailis puikai dera su pūkuotu žaislu.

Negerai yra blaškyti kadrą per daug ar per margais objektais. Akiai daug malonesnis švarus, šiltas fonas ir suderinta spalvų gama. Taip pat vertėtų vengti ir linijų chaoso.

Galima gyvūną derinti su stereotipiškai jam priskiriamais daiktais, pvz.: šuo – kaulas, pelė – sūris. Gražiai atrodo stilizuoti, žaisliniai objektai.

Reikia nepamiršti, kad gyvūnas nėra tikras modelis, tad nereikia širsti dėl to, jog jis negali išbūti ramiai vienoje vietoje, čia jūs turite pasitikėti tik savo akies žvitrumu ir fotoįrangos greičiu.

Modeliai – Rozali, Kleopatra ir Medėja. Veisėjas

Su profesine(?) švente!

Sveikinu visus mažus ir didelius blogerius su blogų diena. Aštrios Jums plunksnos kolegos!

Pats gi apie šią šventę būčiau kone ir pamiršęs, jei ne siurprizas įteiktas šiandien:

Bet apie viską nuo pradžių.

Ketvirtadienį iš ryto gaunu skambutį iš nepažįstamo numerio. Šis kreipiasi į mane vardu, praneša, jog turintis man siuntinį ir pasiteirauja tikslesnio adreso. Adresą atsakau, bet pabrėžiu jog namie manęs nebus. Kurjeris pasišauna pristatyti siuntinį man į darbą. Tik padėjęs ragelį prisimenu, kad jokių siuntinių aš nelaukiu…

Po poros valandų skambutis kartojasi ir veiksmas persikelia į darbovietės kiemą. Susitinku su linksmu vaikinuku, kuris tiesia man… raktą… Pasako, jog jam liepta jį perduoti ir jis nieko apie tai nežino. Apsisuka ir nueina.

Lieku gatvėje su raktu ant kurio pakabuko puikuojasi maždaug tokio užrašo tekstas – Rugpjūčio 31 dieną, pasitikrink el.paštą, ir sužinosi kur panaudoti šį raktą. Tavo numeris – 50. Beveik detektyvo pradžia?

Jokios informacijos apie akciją iki šiandien rasti kaip ir nepavyksta. Rūką prasklaido tik šįryt į el.paštą atėjusi nuoroda:

Po darbo nuvykus į minėtą vietą, spintelėje randamas atvirukas:

Čia pat pasirodžiusi IKI darbuotoja ir įteikė man aukščiau parodytą dovaną.

Ačiū IKI už praskaidrintą ir pasaldintą dieną ir vakarą – tortas TIKRAI labai skanus, o dėl asmeninio sveikinimo, net pasidarė graudu jį pjauti

Su malonumu pasidalinčiau juo su visais kolegomis blogeriais. Gero jums vakaro.

Konkursas! – finalas

———————————————————-

DĖMĖSIO – finalas

Netrukus šonininame skydelyje prasidės balsavimas. Štai atrinkti kandidatai:

(nebe)studentiškas (McF)
Algoritmas kasdieniame gyvenime (Pijus)
Gyvenimas nulių, vienetų fone (Aurimas)

Ačiū visiems dalyvavusiems. Su malonumu į konkursą sudėčiau bent dešimt gerų pavadinimų, tačiau esu priverstas apsiriboti trimis. Balsavimas truks dar vieną savaitę arba tol kol bus aiškus pranašumas. Su nugalėtoju susisieksiu asmeniškai. Dar kartą Ačiū visiems!

———————————————————-

Blogosferoje gyvenu jau tris metus ir visur tempiu ta patį pavadinimą – Studentiškai Informatišką tinklaraštį. Bet kaip ten bebūtų – laikas eina, viskas aplink keičiasi ir gyvenimas nestovi vietoje. Laikas keistis ir man Juolab, studentavimo mano gyvenime liko ne tiek jau daug. Vis daugiau dėmesio skiriama darbui o konkrečiai – programavimui

Todėl! Skelbiu naujo pavadinimo konkursą. Siūlykite variantus šio įrašo komentaruose.

Taisyklės:

Pavadinimas turi būti trumpas ir lakoniškas. Maksimaliai keturi žodžiai.

Pavadinimas turi bent truputį sietis su tinklaraščio tematika.

Rašydami komentarą nurodykite tikrą el.pašto adresą, kad galėčiau susisiekti su laimėtoju.

Konkurso trukmė – iki birželio šeštos. Po to trys mano sprendimu geriausi variantai bus pateikti viešam balsavimui.

Konkurso prizas – pirštu valdoma kompiuterio pelė

Sėkmės!

Gedimino kalno siaubai

(marius.day.lt nuotr.)

Manau sunkiai rastume žmonių kurie nėra aplankę šio objekto ar ne? Įsikuręs pačioje Vilniaus širdyje yra vienas labiausiai lankomų turistinių objektų. O dabar kai jau žinome apie ką kalbame, aš išreikšiu ne tokius smagius dalykus.

Nesuprantu vieno esminio dalyko – kodėl visi suknisti vartai užrakinami 22.00? Na užrakinami tai užrakinami, dar būtų nieko tokio.

Kodėl, po velnių niekas nesugeba patikrinti ar dar yra likę viršuje žmonių? Na jei jau netikrinat, ar sunku per garsiakalbį pranešti – “Vartai užrakinami už 15 minučių?”, jei jau ir to nesugebat – sunku pakabinti didelį ir aiškų skelbimą?

Kodėl geras dešimtis užsilikusių klaidžiotojų, porų ir t.t turi rizikuoti lipti per tvorą kuri padengta visai nejuokingai aštriais spygliais? Kas atsakys jei žmonės susižalos? Iš vis, kur kreiptis radus spyną ant vartų?

Eilinį kartą susimovėt. Jūs, IDIOTAI, nemastantys IDIOTAI (net nežinau kam tiksliai adresuoju šią informaciją. Beje, kas atsakingas?). Su žmonėmis elgiamasi vis dar kaip prieš 20 metų. Kokia gi pas mus kultūros sostinė? Eilinį kartą, bukapročių gauja.

Klausimas informatikams

Taip pat kompiuterininkams, inžinieriams programuotojams ir panašaus plauko veikėjams:  Kokią originaliausią dovaną esate gavęs už sutvarkyta kompiuterį? Arba telefoną, televizorių, ar dar kokį daiktą. Tai tokios dovanos, kai pinigų imti nėra už ką, žmogus gerai pažįstamas, arba dirbote iš idėjos.

Aš vakar gavau puskilogramį žalios mėsos. Ir ne bet kokios, o tikros, šviežios, iš kaimo Spėkit, kas šiandien pietums?

Moteriški kompiuteriai

Šiandien, ieškodamas atsakymo į klausimą “Kodėl neatsidaro cdromas?” gavau progą juoktis iki ašarų. Tik moteriškuose kompiuteriuose gali rasti stalčių užklijuotą nagų laku ar dar kokiu velniu

Necenzūrinė navigacija

DĖMĖSIO – necenzūrinė leksika.

Iš pradžių galvojau, kad tai tik pokštas. Bet pasirodo tai tikra tiesa. Man kaip juodo humoro mėgėjui tai tiesiog svajonių prietaisas automobilyje Jau žinau ko noriu per artėjantį gimtadienį

Už nuorodą ačiū Laurai.

Kraunam “langus” iš USB

Kaip mes įprate įdiegti windows sistemą? Dažniausiai imame kompaktinį diską, sulaukiame pasiūlymo Press any key.. Ir toliau viskas žinoma ir nuobodu. O ką daryti jei kompiuteris neturi CD-Rom įrenginio, jis sugedęs, arba mano atveju turime Asus EEE, Acer One ar ką nors iš panašių mažylių?

Išeitis – krauti įdegimą iš USB atmintinės. Tai sąvotiškai net patogu. Skaitymo greitis didesnis. Flash’as nesibraižo, jį patogu nešiotis. Be to, visi šiuolaikiniai kompiuteriai palaiko pasikrovimą iš USB laikmenos.

Vienintelė bėda – USB atmintinę reikia paruošti. Tam mums prireiks. WinXP įdiegimo failų, CD arba kietajame diske. Atmintinės, minimum vieno gigabaito. Ir programėlės USB MultiBoot. Pastarąja atsisiunčiame, išpakuojame ir paleidžiame failą USB_multiboot_10.bat. Su mumis pasisveikina, neužsiskaitom – Enter ir važiuojam toliau:

Renkamės PeToUSB. Tai yra įrašome “p” ir spaudžiame ENTER. Po to išvystame atmintinės formatavimo lauką:

Pažymime Quick Format, kiti nustatymai defaultiniai. Spaudžiame Start. Jei iškyla klausimo laukelis renkamės YES. Laukiame. Po formatavimo proceso mus gražins prie pastarojo lango. Spaudžiame Close ir mus gražins atgal į komandinę eilutę kurios vaizdas bus pasikeitęs į:

tokį.

Sekančios operacijos labai paprastos. Rašome vienetą, enter. Atsiradusiame lange pažymime katalogą kuriame yra WinXP instaliaciniai failai. Pačiu paprasčiausiu atveju – pažymime CD-Rom įrenginį kuriame įdėtas CD su WinXP. Arba katalogą kietajame diske kur randasi nukopijuoti failai. OK.

Po to mums pasiūlo sukurti įdiegimą kuris nereikalautų mūsų įsikišimo:

Kodėl gi ne? Spaudžiame Yes. Po to iš eilės užpildome atsakymus į nesudėtingus klausimus. Tokius kaip: Vartotojo vardas, įmonės vardas, produkto raktas, kompiuterio vardas, administratoriaus slaptažodis, laiko zona ir t.t.

Mus vėl gražina į komandinę eilutę. Dabar rašome dvejetą. Analogiškame lange nurodome savo flash atmintinę.

Viskas beveik baigta. Dabar rašome trejetą. Procesas trunka apie minutę ir mums užduoda paskutinį klausimą prieš failų kopijavimą į atmintinę:

Į ši drąsiai atsakomę YES ir… einame gerti kavos. Turime apie dvidešimt minučių laisvo laiko.

Liko visai nebedaug. Sulaukti kopijavimo pabaigos ir atsakyti į paskutinį pranešimą. YES.

Flash’ą galime ištraukti. Rankose laikotę švarią WinXP instaliaciją.

——————

Keletas svarbių pastabų.

Neištraukite flasho kol nepamatysite LOGON ekrano. Jokiu būdu.

Kai sistema pradės krautis pamatysite meniu. Pirmą kartą reikia rinktis aukščiausią punktą. Run text install.

Jei po pirmo punkto (kai dirbame mėlyname ekrane) sistema nesikrauna (trūksta HAL failo), tai ne bėda. Tiesiog vėl kraukite sistemą iš USB, ir šį kartą pasirinkite antra meniu punktą. Dabar sistema persikraus į grafinį įdiegimą. Kadangi pasirinkome jog pastarasis vyktų be įsikišimo, mums kompiuterio prižiūrėti nebūtina. Po šios operacijos mums vėl reikės pasirinkti krovimą iš USB ir nurodyti antrajį punktą. Šį kartą mes išvysimę jau gerai pažystamus WinXP kalnus. Viskas. Tik dabar galime pašalinti flash įrenginį ir perkrauti kompiuterį.

Ir pabaigai, šio vakaro džiaugsmas – perdarytas Acer ONE palyginimui su mano Fujitsu Siemensu: