Fotografuojam mažuosius augintinius

Daugelis iš mūsų nori turėti gražių savo augintinio prisiminimų. Deja dažnai po nuotraukų peržiūros jie ir lieka prisiminimais. Pamėginsiu pateikti keletą pavyzdžių iš asmenininės patirties fotografuojant graužikus.

Reikia nepamiršti, kad mažas gyvūnas labai nejaukiai jausis naujoje aplinkoje ir visais būdais bandys ištrūkti. Privalu judėti greitai – čia be veidrodinio fotoaparato išsiversti bus sunku. Jei yra galimybė, teks naudoti pakankamai trumpus išlaikymus – nuo 1/100 s. Ir plačiai atvertą diafragmą. Ši suteiks nuotraukai “bokeh” efektą ir atrodys profesionaliau.

Geriau pasirinkti neutralias spalvas fonui, tam nereikia didelių įrengimų, pilnai pakanka didelio popieriaus lapo ir lempos, kuri atspindėtų šviesą. Idealiu atveju – išorinės blykstės.

Ieškokite netikėtų formų. Tegul jūsų gyvūnas ir jį supantys daiktai sudaro formas kurios dažnai nėra įprastos. Kadro išbaigtumo efektą suteiks negriežtos, įvedančios arba išvedančios iš jo linijos.

Pabrėžkite gyvūno kūno dalį, kuri yra išraiškingiausia arba yra šios rūšies ypatybė. Jei galima suderinkite ar suliekite ją su aplinka. Tai suteiks nuotraukai kompozicinio pranašumo.

Smagu yra derinti spalvas ir kurti kontrastus tarp pašalinių daiktų ir gyvūno kailio. Nebūtina žaisti vien su spalva, puikiai tinka ir faktūra ar forma. Pvz.: minkštas kailis puikai dera su pūkuotu žaislu.

Negerai yra blaškyti kadrą per daug ar per margais objektais. Akiai daug malonesnis švarus, šiltas fonas ir suderinta spalvų gama. Taip pat vertėtų vengti ir linijų chaoso.

Galima gyvūną derinti su stereotipiškai jam priskiriamais daiktais, pvz.: šuo – kaulas, pelė – sūris. Gražiai atrodo stilizuoti, žaisliniai objektai.

Reikia nepamiršti, kad gyvūnas nėra tikras modelis, tad nereikia širsti dėl to, jog jis negali išbūti ramiai vienoje vietoje, čia jūs turite pasitikėti tik savo akies žvitrumu ir fotoįrangos greičiu.

Modeliai – Rozali, Kleopatra ir Medėja. Veisėjas