Ačiū kolegei už tai, kad parodė unikalų mokymosi būdą.
Niekada nemaniau, kad taip pasakysiu – bet per 10 minučių prie YouTube išmokau daugiau nei per dvi paskaitas universitete. Asmeniškai man visada prastai sekėsi integralai – kažką žinodavau (na turbūt, nes išgyvenau su jais tris semestrus), bet visada ne iki galo. Jei būčiau šiuos filmukus matęs prieš du metus, tai būtų padėje išvengt ne vienos problemos su matematine analize, diferencialiniu, integraliniu skaičiavimu.
Dabar tiesiai – YouTube yra kanalas MathTV. Jame gyvena labai mielas diedukas matematikas. Tokio aiškaus ir paprasto dėstymo nemačiau jau seniai. Tad jei turite problemų su išvestinėmis, integralais, diferencialais, dalinėmis išvestinėmis, eilutėmis, ir nesipykstate su anglų kalba – pažiūrėkite. Tikrai padeda.
Pvz. Išvestinės, pirma dalis: (dar yra įžanginė, nulinė dalis)
Jei mėgstate eksperimentuoti su savo įranga – tai anksčiau ar vėliau nutinka. Įrenginys nulūžta ir nerodo jokio nori atsibusti. Nereikia gąsdintis mintimis apie prarastą garantinį ar sugadintą įrangą. 90% įrenginių galima atstatyti. Žinoma jei bėda kilo programinėje įrangoje, o ne išmetėte prietaisą iš penkto aukšto.
Taigi kas yra tas stebuklingasis TFTP? TFTP – trivialus failų perdavimo protokolas. Savo sandara labai panašus į primityvų FTP. Perdavimui naudoja UDP protokolą. Neturi galimybės siųsti katalogų, nesupranta šifravimo, maksimalus failo dydis – 32mb. O geriausia tai, jog kaip ir FTP jis yra integruotas tiek į Windows, tiek į Linux OS. Tai yra nereikia nieko siųsti ir diegti.
Nors maršrutizatorių gamintojų yra galybė, beveik visi palaiko šį programinės įrangos užkrovimo į atmintį būdą. Man teko išbandyti tai su Linksys WRT54/GL/G/GS, Asus WL-520GC/G, Dlink, Buffalo firmų gaminiais ir procedūra visiškai analogiška. Tad jei išeities nebeliko – važiuojam.
Savo kompiuteryje TCP/IP nuostatas pakeičiame statiniais įrašais. Tai daroma – Start – Control Panel – Network Connections – Local Area Connection, dešinys pelės klavišas – Properties – Pažymime Internet Protocol (TCP/IP) ir spaudžiame Properties. Matome analogišką langą. Pasirenkame Use the following IP adress ir užpildome laukelius pagal mano pavyzdy. OK.
PASTABA – po darbo nepamirškite atlikti tuos pačius veiksmus ir lange pažymėti – Obtain an IP adress automatically. Abiejose lango dalyse išsaugokite.
Dabar mums prireiks programinės įrangos atvaizdžio tinkamo jūsų maršrutizatoriui. Tai gali būti DD-WRT, Tomato, OpenWRT, X-WRT. Arba originali programinė įranga gauta iš gamintojo. Parsisiunčiame atvaizdą ir patalpiname C: diske. Atvaizdas turėtų būti *.bin *.trx ir pan. Jei atvaizdas suspaustas į zip ar rar archyvus – išskleisti būtina.
Dabar atjungiame maršrutizatorių nuo visų kompiuterių, palikime tik laidą su tuo kompiuteriu kuriuo dirbame dabar. Ištraukiame ir maitinimo laidą.
Atsidarome RUN eilutę. Start – Run. Vykdome komandą:
Čia tftp – kreipiamės į programą. -i – nurodome binary persiuntimo rėžimą. IP – maršrutizatoriaus adresas. PUT – nurodome kad siūsime failą iš kompiuterio. Ir svarbiausia – failo pavadinimas. Jūsų atveju jis skirsis, nurodykite pavadinimą ir kelią tokį kokį atvaizdą atsisiuntėte.
Dabar svarbiausias momentas. Spaudžiame Enter ir tuo pat metu įjungiame maršrutizatorių. Laukiame. Būtinai sulaukite pranešimo – jis gali būti: Timeout Occured. Tokiu atveju kažkas įvyko ne taip, greičiausiai pavėlavote įjungti maršrutizatorių. Arba įjungėte per anksti. Iš patirties galiu pasakyti kad tai nėra tokia lengva procedūra Su Linux’u viskas paprasčiau, bet šiandien ne apie tai.
Kitu atveju išvysite pranešimą apie sėkmingą perdavimą:
Skaičiai gali skirtis. Tai byloja jog operacija pavyko. Neskubėkite atjungti maršrutizatoriaus. Leiskite jam pačiam persikrauti arba palaukite bent dvi minutes. Tik po to vėl atjunkite maitinimą, gražinkite TCP/IP nuostatas (Skaityti PASTABA) ir vėl įjunkite prietaisą. Viskas turėjo pavykti ir galėsite vėl džiaugtis atstatytu įrenginiu.
O dar kai man į klausimą “Ar turi ko nors atsigerti?” atsako skysčiu (gėrimu nevadinsiu) už 1,60 lt, kuriame “E” daugiau nei “E” fabrike, belieka imtis tik tokių priemonių.
Visiems kartais prireikia sužinoti savo išorinį IP adresą. Tą žinoma galima padaryti ir niekur neiškeliaujant iš lokalaus tinklo ribų, tačiau paprasčiausias būdas – tai atliekančios svetainės.
Na ir kadangi sesija man jau baigėsi, skyriau laisvą pusvalanduką ir padariau lietuvišką whatismyip.com atitikmenį:
Prieš geras porą savaičių, mano dėmesį patraukė miesto centre paliktas daužtas Peogot markės automobilis. Atrodytų nieko keisto, kam nepasitaiko, tačiau dar vakar eidamas pro šalį pagalvojau – kodėl gi jo nepasiima? Juk nėra taip baisiai sudaužytas. O kadangi vaikštau pro jį kas rytą, tai jau tapo tradicija – vis dar yra ar ne?
Bet štai šiandien po stiklu atsirado paaiškinimas:
Nors numerio ir nesimato, tačiau jis man žinomas. Jei iš tikro radot raktus – parašykit, kartu padarysim gerą darbą
Kai nuo mokslų ima galutinai “rauti” stogą, galima namuose atidaryti darbščiūjų rankų būrelį.
Ar kada nors galvotote kai fotografuojami daiktai reklamose? Su gražiu ir tolygiu fonu, be šešėlių arba jų minimumas? Tam toli gražu nereikia fotostudijos. Mums užteks: dėžės, nelabai didelės. Geriausiai tiktų nuo 30×30 iki 50×50, dviejų prožektorių, pageidautina vienodo galingumo ir atspalvių. Bet jei norite eksperimentuoti, tiks viskas. Balto popieriaus lapų, klijų ir žirklių.
Kadangi kaip visada pirma darau po to galvoju, tad nuotraukos jau po gamybos:
Viskas labai paprasta, imame žirkles ir išrėžiame kraštines sienas. Palikite maždaug centimetro dydžio rėmelį, nes kitaip dėžė iširs. Klijuojame balto popieriaus lapus, stenkitės, kad gerai priglustų visi kraštai. Vidų taip pat reiktų iškloti baltu, ar tokiu kokiu reikia fonu. Galima naudoti ir ploną medžiagą – juk mes mokomės, kuo daugiau išbandysite tuo geriau jums. Na ir žinoma apšviesti dėžę iš abiejų pusių:
Muškit mane, bet aš nesuprantu. Štai šiandien iš Kinijos atkeliavo blenda mano kitiniui 18-55 EF-S. Paaiškinkite kodėl šis plastmasės gabaliukas su sriegiu fotoparduotuvėse kainuoja 80-120 lt, o pas dėdę kinietį 2 svarus su siuntimu? Kurioje vietoje kaina pakyla vienuolika kartų? Suprasčiau, jei būtų daiktas už kurį verta tiek mokėti.. O čia.. Nepastebėjau jokio skirtumo tarp originalios Canon blendos ir Kiniškos. Netemdo, pro objektyvą kraštų nesimato, fokusuoti netrukdo.. Ir už ką tiek mokėti…
Ne kartą gyriausi, skundžiausi tiek nuotraukomis, tiek foto įranga. Tad netyčia gavau klausimą iš skaitytojų – kiek aš iš viso turiu fotoaparatų? Išsidėliojau visus ant stalo, žiūrim ką turim…
Pirmasis fotoaparatas (iš dešinės) – rusiškas SMENA 8M . Pats pigiausias ir populiariausias sovietmečio palikimas. Užtaisomas 35mm juostomis, visiškai rankinis, ne veidrodinis, objektyvai nekeičiami. Diafragma 4-16f. Išlaikymas keičiamas žiedu ant objektyvo – nurodomi ne įprasti skaičiai, o debesėlių ikonos (Saulėta, apsiniaukę). Tačiau palaikomas BULB rėžimas. Fokusavimas gan sudėtingas – rankinis, tačiau vadovautis reikia atstumais surašytais ant objektyvo. Jokios pagalbinės lęšių sistemos akutėje nėra arba ji neveikia. Nereikia ir kalbėti, kad nuotraukos retai pasitaikydavo gerai sufokusuotos
Antrasis – Momentinis Polaroid 636 Closeup. Atsirado namie apie 1993 metus. Kainavo nei daug, nei mažai – 80 tuometinių Vokietijos markių. Užtaisomas momentinėmis kasetėmis, kiekvienoje po dešimt kadrų. Su kasete keičiasi ir baterijos. Tuo metu centruose jos kainuodavo 50-60lt, turgavietėse buvo įmanoma gauti po 30 lt. Atitinkamai vieno kadro savikaina – 5 arba 3 litai. Palaikomas MACRO rėžimas – plastmasinis padidinimo stiklas ant objektyvo. Nepaisant didelės kainos, sukeldavo žmonių nuostabą. Blykstė – ūžesys ir kadras pasirodo fotoaparato priekyje. Tereikia šiek tiek palaukti kol kadras pilnai išryškės.
2006 Įsigyjau pirmą skaitmeninį fotoaparatą Canon A430. Nuotraukoje nėra, juo padarytas kadras. Nupirktas spontaniškai – akcijos metu kainavo vos daugiau nei 200 LT. Savo klasėje rodosi neblogai. Vienas geriausių “Point and Shoot”tipo aparatų. Jokių rankinių nustatymų. Greitas įsijungimas, tačiau lėtas veikimas. Ypač blykstės įkrova. Stabilizatoriaus neturi. Labai “triukšmingas”prietemoje.
Lumix FZ-8 Kompaktinis skaitmeninis fotoaparatas. Ultra zoom’o klasė. Patogus naudoti, skirtas visiems vartotojams. Palaiko tiek visiškai automatinius, tiek rimtesniuose fotoaparatuose naudojamus prioritetinius rėžimus. Leica objektyvas. Gerokai greitesnis ir lenkiantis kokybė mano pirmajį Canon’ą. Deja mėgėjas triukšmauti prie didesnių ISO reikšmių. Norint maksimalios kokybės tenka laikyti ne daugiau ISO 100. Padėjo gerus pamatus į fotografijos pasaulį. Patvarumas, greitis ir didelė akumuliatoriaus talpa daro ji labai patogų ten kur veidrodinis būtų per didelis, per sunkus ar per triukšmingas. Labai gaila, kad neturi išorinės blykstės prijungimo galimybės.
Zenit E. Išardytas dalimis. Pirmas mano veidrodinis fotoaparatas įnešęs susižavėjimo sena foto įranga ir juostinėmis technologijomis. Taip pat populiariausias sovietmečio palikimas tarp solidesnių fotografų. Taip pilnai rankinis. Integruotas eksponometras. Kai kurių fotografijos mėgėjų naudojamas ir dabar. Iš tikro jis gali atlikti viską ką nori jei tik mokėsi naudotis. Tačiau jei norite išbandyti juostinę fotografiją, geriau pasirinktį sekantį aparatą.
Canon 1000FN su Cobra 440AF Veidrodinis juostinis fotoaparatas. Nors daugiau nei penkiolikos metų amžiaus – puikiai išlaikytas. Turi dauguma šiuolaikinių skanėstų – autofokusą, EF objektyvų montavimo tipą. Šiuolaikinį Canon prioritetų ratuką. TTL tipo blykstę. Užsienio gamintojų fotoaparatas būtų geresnis pasirinkimas už Zenit. Nors jie šiek tiek brangesni, tačiau optikos kokybė nepalyginamai geresnė. Prioritetiniai rėžimai, greitas autofokusas, elektrinis, o ne rankinis juostos prasukimas, 1fps kadro greitis daro jį gerokai pranašesnį. Nors man Zenitas turi daugiau dvasios. Ir daro jus ekstravagantiškesnį. Kas liečia blykstę nieko įpatingo. Palaikomas TTL, autofokusas. Reguliuojamas lempos kampas.
Canon 1000D Pirmasis skaitmeninis – veidrodinis fotoaparatas. Nors ir laikomas entry level, atlieka viską ko iš jo noriu. Valdymo patogumas, greitis, gera optika, aukšta kokybė (savo klasėje jei palyginsite su 5D žinoma galėsite juoktis). Pagaliau galiu sau leisti pakelti ISO aukščiau 100. Nuotraukos gaunamas puikios kokybes ir su 800 reikšme, apie ką su Lumix tekdavo tik svajoti. 3 fps greitis, patogus ir tikslus vaizdo ieškiklis (palaikomas live view, tačiau jis mano nuomone bevertis). Vienas lengviausių DSLR, peties tikrai nesveria. Suderinamas su visais šiuolaikiniais Canon, Sigma, Tamron EF ir EF-S objektyvais ir Speedlite blykstėmis (tiesa veikia ir su Cobra). Tad tobulėti yra kur.
O pabaigai noriu pasakyti – Nesvarbu kokiu aparatu naudojatės, nuotraukas daro ne fotoaparatas, o fotografas.
Kaip žinia Microsoftas paskelbė naują politiką šiuo klausimu, mol jei norėjai sąsajos kita kalba – tokia reikėjo ir pirkti. Visiškai negalvodomi apie naujus kompiuterius, eksportą ir panašiai. Ištaisydami tepasiūlė įsigyti naują licenziją už kelis šimtus litų.
Jei prisimintume Windows XP laikus, tam buvo skirtas vos 2 megabaitus užimantis LIP paketas, kurį įdiegus sąsaja greitai ir neskausmingai pakeičiama į mums gimtają.
Vistai toks dalykas oficialiai nebuvo išleistas, bet išleido geri žmonės, jų dėka sąsajos kalbą galime keisti greitai ir patogiai, ir netgi persijunginėti tarp keletos.
Mums prireiks. Kompiuterio su Vista. Vista versija nėra svarbi, svarbu tik ar yra Service pack, ir platforma (32 ir 64 bitų). Vistalizator programos ir pačio kalbos paketo. Viskas randama čia, arba pagal nuorodas:
1. Pirma paleidžiame vistalizator.exe programą. Nuotraukos paimtos iš oficialaus tinklapio, visai užmiršau padaryti bedirbdamas. Jei gauname UAC perspėjimą, žinoma spaudžiame Allow. Spaudžiame Add languages ir pasirenkame kalbos paketą.
2. Įkeliame ir laukiame kol kalbos failas bus perkonvertuotas.
3. Po to išvystame pasiūlymą įdiegti mūsų ką tik sukonvertuotą kalbą. Žinome mūsų atveju turėsime ne French, o Lithuanian. Spaudžiame Install language.
4. Prasideda diegimas. Viskas trunka apie 5 minutes, susideda iš 4 dalių.
5. Patvirtiname naują kalbos naudojimą ir perkrauname kompiuterį. Viskas. Juk nebuvo sunku?
Po perkrovimo mus pasitiks visiškai lietuviška Vista sąsają. Išversta žinoma XP stiliumi su “Tinkinimais” ir panašiai, tačiau žinoma geriau už nieko.
Žinau, kad bus skeptikų kurie tikins, kad vertimas yra blogis ir kam jis reikalingas. Tačiau prisiminkite, kad kompiuteriais naudojasi, ne tik jauni, anglų kalbą mokantys žmonės. Technologijos turi būti prieinamos visiems, o tai ir yra žingsnis lyg to.
Tai daroma – Start – Control Panel – Network Connections – Local Area Connection, dešinys pelės klavišas – Properties – Pažymime Internet Protocol (TCP/IP) ir spaudžiame Properties. Matome analogišką langą. Pasirenkame Use the following IP adress ir užpildome laukelius pagal mano pavyzdy. OK.
Su Linux’u viskas paprasčiau, bet šiandien ne apie tai.
edga apie 
Vytautas apie 
